- alvelė
- ×alvẽlė sf. dem. (2) kelio girnelė (?): Tokiu jis akmeniu trenkė Airėjui į koją, kur kulšis sąnarį turi ir lankstos – į pačią, vadinas, alvelę Hl.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
alvė — ×alvė (l. halwa) sf. (1) Rs, Kbr, al̃vė (2) Erž puodelis pusės litro ar mažesnis, puskvortė: Stuopa – dvi alvi J. Alvę brangvyno išgerti K. Aš kasdieną po alvę pieno išgeriu Prk. Statyk alvę midučio JD144. Šeimininkas pripylė alvutę ir pakišo… … Dictionary of the Lithuanian Language